pradi
 

















 
 
 
 
 Sausio ARTUMA: kam reikalingas tikjimas?
 
 

Dar neseniai diaugsmingai minj Gimusiojo tvartelyje ikilm, tai jau engiame Naujus metus, tradicikai pradedamus malda u krikioni vienyb. Senas lotynikas posakis Lex orandi, lex credendi („Kaip meldiesi, taip ir tiki“) byloja nenuginijam ties, todl sausio numeriu ir pradedamas nuoirdus gilinimasis Šventojo Tvo silom ik Tikjimo metams: k mes tikime? Ar atspindi ms gyvenimas tai, kuo tikime? Kitaip tariant, stiprinsime tikjim, i naujo keldami klausimus ir bandydami su(si)vokti, kam reikalingas tikjimas, kas yra krikionikasis Apreikimas.

Kun. Kstutis K. Brilius MIC tvirtina, kad per meil Dievui galime priimti visus Jo krinius: „Jame ir su Juo galime mylti nepastam ar nepatinkant asmen.“ Pasak Popieiaus, tik save dovanodamas, tik bdamas atviras, tik leisdamas save bandyti sunkumais, mogus gali atrasti vis savojo mogikumo didyb, – rao Jonas Malinauskas. Prisimindamas teolog teigin, kad pirmoji nuodm pirmiausia yra ne puikybs, bet neklusnumo nuodm, apie tai svarsto Ramnas Aurotas. Klusnumas yra atsiliepimas kito asmens poreikius, iam neraginant du kartus. „Taiau Dievas norjo, jog klusnumas kilt i laisvs, i Jo valios iklausymo ir pritarimo jai.“ Todl kun. Danielius Dikeviius – dar kart apie tai, kaip Krikto sakramentas atkuria kadaise pirmj tv prarast bendryst su Dievu.

Sesuo Ona Vitkauskait MVS, svarstydama Biblijos autorysts tem, labai subtiliai pristato vien pagrindini Vatikano II Susirinkimo dokument – dogmin konstitucij apie Apreikim Dei Verbum. Pasak autors, Biblija – Dievo apsireikim branginimo, perdavimo i lp lpas rezultatas. „Turime gerbti Šventojo Rato tekstus – kai kuri senatv ir j nueit keli iki ms, neprimesdami savo laikmeio poirio gyvenim.“ Apie tendencing nenor priimti Banyios istorijos visum rao tvas Antanas Saulaitis SJ: „Kas girdjo apie kalavijuoius ar popieikj valstyb, galt igirsti ir apie pasaulin Caritas tinkl, tarnavim pabgliams, Šv. Egidijaus bendruomens taikdaryst, savo apylinks parapijos itiestas vargstaniuosius rankas bei irdis.“

„Apie krikioni tikjim pasakojo tikybos mokytoja. Taiau i kur jis atsirado manyje, man pasakyti labai sunku“ – byloja vaikai sen ties, jog tikjimas – vis pirma Dievo dovana. Artras Lukaeviius tiki, jog pats Dievas mums duoda painti daugyb dalyk apie save pat ir apie mog, ir Jis visada „paims u rankos ten, kur esam“. Deja, „problema ne ta, kad Dievas neduoda tikjimo dovanos, bet kad a jos nepriimu. <…> monms bdingas ir is gajus poiris: nueinu banyi, pasdiu, ten gera, ir man gana...“ Taigi kaip Apreikimas tampa asmenine „religijuke“, kiekvienam pagal individualius poreikius? Vytaut Maciukait supaindina su viena i prielaid, – kultrinio reliatyvizmo pritaikymu moraliniams dalykams. „Tikjim vairov nra joks rodymas, kad tiesos nemanoma atrasti.“ Keldama klausim, ar religija tra mogaus konstruktas, kur galima perkonstruoti, ar ji yra Dievo darbas, Maciukait primena apie realyb: „Bti krikionimi reikia vis pirma ne galimyb ivengti skausmo ir sunkum.“

Algimantas Ramonas reziumuoja 2012 met eimos politik, reikmingiausius nuveiktus ir neveiktus darbus. Ramun Jurkuvien ir Modesta Paklonskait rao apie Šeim tarybos svarb, primena, jog tik „mes patys esame atsakingi u savo eimas ir turime stengtis, kad joms bt gera“. Paulis Lemoine’as palieia motinysts atostog ir mamos isiskyrimo su vaiku tem. Klausim rubrikoje skaitykite, kaip pelnyti specialius Tikjimo met progos atlaidus, o atsinaujinusioje skiltyje maiesiems – „Šv. Miios su vaikais“ – apie paprastais odiais perteiktas liturgini gest prasmes. Smagi naujiena – urnalo puslapius sugro Don Kamilio istorijos.

Paintis su ventaisiais tsia Vanda Ibianska. Sausio numerio akiratyje – v. Prancikus Salezas, katalik urnalist ir kurnebyli globjas, teigs, jog laikrodis skaiiuoja laiko kiek, bet laiko kokyb priklauso nuo ms, o Dievui mieli netapsime pasninkaudami, duodami adus be meils. Vaidos Spangeleviits-Kneiiens kalbinamos seserys dalijasi: „Tikjime pirmiausia maitina asmeninis susitikimas su Jzumi – malda. Ir asmenin malda, ir bendruomenin <…>. Tai prilygt susitikimui su draugu, kuomet kalbiesi, klausai, o kartais tiesiog bni kartu.“

Be galo greitai prabgo metai, taip pat ir laikas, pavstas gilinimuisi pal. Jurgio Matulaiio mintis ir darbus! Paaikjus, jog j gausai ir didybei aptarti vieneri met per maa (Palaimintojo met proga nesulaukme n vieno naujo, savarankiko leidinio Matulaiio tema), tikims, jog „Artumos“ autori rengiam matulaitiad mielai skaitysite ir 2013-aisiais! Atversdama var kalendori, „Artuma“ skaitytojams linki gilaus Dievo artumos igyvenimo ir po Kald veni, kai tsime kasdienius darbus ir, svarbiausia, kursime Nauj met prasm ir gerov.

Širdies diugesys, pakili nuotaika ir blog gerumu veikiantis pavyzdys telydi visus metus!

Rta LAZAUSKAIT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi